Druskos ir pipirų meilės istorija
Tikros meilės istorijos, trunkančios šimtmečius visuomet mus labai jaudina. Šią neišskiriamąją porelę: druskos ir pipirų duetą išpopuliarino XVII am. influenceris, karalius saulė – Liudvikas XIV . Jis mėgo lengvai druska ir pipirais pagardintą maistą.
Druską žmonija naudoja tuo pat maisto gaminimo ištakų pradžios, kinai išgauti druską pradėjo jau nuo 6000 m. pr. Kr. Druska ne tik padėjo išlaikyti maistą šviežią, bet tapo ir at priemonė. Juk net romėnų legionieriai algą gaudavo druska. Angliškas žodis „salary“ kilęs iš lotyniško žodžio “salarium” – mėnesio suma skirta druskai pirkti. O kur dar apsukrieji venecijiečiai savo pasakiškus turtus susikrovę iš prekybos druska ir prieskoniais. Druska yra mūsų kūnui būtinas mineralas – jo geidžia pats mūsų organizmas.
Na, o pipirai – šie Indijoje, Keraloje naudojami nuo 2000 metų pr. Kr. Pipirų dalelės rastos ir faraono Ramzio II šnervėse – mumifikuoto 1213 pr. Kr. Graikai pipirais gardino vyną. O romėnai kiekvienais metais išsiųsdavo 120 laivų flotilę į Keralą parvežti prieskonių – nenuostabu, nes garsiojoje romėniškoje kulinarijos knygoje De re coquinaria dauguma receptų neapsiėjo be jų.
Štai 410 m. vestgotų karalius Alarikas apgulė Romą ir kaip išpirką, kartu su auksu, pareikalavo ir 3000 svarų pipirų.
Po Romos imperijos griūties prieskonių monopolį perėmė venecijiečiai ir genujiečiai – tiems labai pavydėjo portugalai. 1498 metais Vaskas de Gama apiplaukė Afriką ir rado kelią į Indiją. Kai jo paklausė, ko jis atplaukė į Indiją, pastarasis atsakė: „mes ieškome krikščionių ir pipirų“...
XVII am. prekybą prieskoniais paveržė olandai – ir šis laikotarpis vadinama Olandijos aukso amžiumi. Olandija tapo didžiausia jūrine valstybe, valdžiusia 16 000 pirklių laivų. Olandijos viešpatavimas baigėsi 1780 m. po pralaimėto karo su Angliją, tuomet pipirų kainos dramatiškai nukrito ir šis puikus prieskonis tapo prieinamas visiems pasaulyje.
