Gaivaus oro gurkšnis – Viktorijos laikų gėlių kalba - Tussie-Mussie
Šiandien pakalbėkime apie mažas gėlių puokšteles, angliškai švelniai vadinamas „tussie-mussie“, kurios savo populiarumo viršūnę pasiekė karalienės Viktorijos valdymo laikotarpiu, nes pati monarchė buvo aistringa gėlių kalbos žinovė. O kas tinka ir patinka aukštuomenei, netrunka išpopuliarėti ir kituose visuomenės sluoksniuose (tai gi influenser‘iai visai ne naujiena civilizacijų istorijoje).
Įvairiausių žolynų ir gėlių puokšteles žmonės nešiodavo jau nuo antikos laikų – pagrindinė jų paskirtis buvo skleisti kerintį aromatą ir taip slėpti nemalonų kūno ar patalpos kvapą, taip pat veikti kaip antiseptikas. Tačiau mažųjų „tussie-mussie“ paskirtis buvo ne tik praktiška, bet kur kas romantiškesnė – kadangi tuo laiku atviras vyrų ir moterų kalbėjimasis apie jausmus nebuvo priimtinas, laikytas nepadoriu ir vulgariu, todėl gėlės kaip niekas kitas leido subtiliai, elegantiškai ir nelaužant padorumo normų kalbėtis su mylimąja ar mylimuoju.
Kaip jau kalbėjome grafas Aleksandras Rostovas taip pat žinojo “ne tik tai, kokia gėlė tinka atsiprašymui, bet ir kokią reiktų nusiųsti vėluojant“.
Viktorijos laikų Didžiojoje Britanijoje buvo išleista daugybė knygų, žinynų, žodynų, skirtų gėlių kalbai perprasti. Šie leidiniai buvo pagrįsti graikų-romėnų mitologija, judaizmo ir krikščionybės paveldu, žiniomis apie vaistažoles, renesanso meną ir literatūrą, didžiulę įtaką turėjo ir Turkijos haremuose nuo seno naudojama gėlių kalba. Kiekvienai žolei, gėlei ir medžiui buvo priskirta simbolinė reikšmė, remiantis išvaizda, gydomosiomis savybėmis, kvapu ir asociacijomis. Neišvengta ir nesusipratimų, nes skirtingose kultūrose augalams buvo priskirta sava reikšmė ir kartais jos būdavo prieštaringos.
Mažosioms puokštelėms ilgiau šviežioms išlaikyti net buvo sukurtos mažytės, dažniausiai sidabrinės vazelės, kurias lengvai galima buvo įsisegti į rūbą, skrybėlę. Vazelių gamybai naudotas ir auksas, dramblio kaulas, stiklas, porcelianas, perlamutras, taip pat ir servetėlės ar šiaudai. Kai kuriose buvo mažytis veidrodėlis, kuris leido panelei diskretiškai pažvelgti per petį ir pamatyti slaptą gerbėją, kitos buvo graviruotos mylimųjų vardais. Puokštelėse subtiliai paslėptos kvapiosios druskos gelbėjo damas karštoje, pilnoje žmonių pokylių salėje, kai per ankštai suveržtas korsetas priversdavo alpti.
Nedidelė nuotakos puokštelė yra šiuolaikinis labiausiai paplitęs „tussie-mussie“ variantas. Gaila, kad šiandieniniame skubos, nekantros ir nerimo pasaulyje vertinamas tik vaizdas, o ne esmė, ar daikto nešama žinutė. Todėl daugumai svarbu tik tai, kas gražu, o gilesnių prasmių paieška atidedama neribotam laikui.
Vis gi, vieša paslaptis, kad gauti gėlių neapsakomai malonu ir gera kiekvienam. Akimirką paskęsti jų skleidžiamame aromate, įkvėpti juslingumo, svaigumo, leistis užburiamam jų dieviško žiedų grožio – pamiršti viską, pabūti trumpą minutėle tik čia ir dabar – kerinčiame spalvų ir kvapų rojuje.
Todėl jei ne šiandien, ar ne rytoj, gal poryt ar kitą savaitę, padovanokite savo artimam žmogui gėlių: mylimajai ar mylimajam, mamai, tėčiui, broliui, seseriai, draugei ar draugui, mokytojai, gydytojai ar kaimynui.
Padovanokite, kai džiaugiatės, dovanokite ir kai liūdite kartu: juk kartais žodžiais sunku išreikšti viską, ką jaučiate – gėlės nepaprasta ir subtili Jūsų žinutė (žinoma, šiais laikais siūloma kartu prisegti ir raštelį su gėlių reikšmėmis, juk ne visi po ranka turi gėlių kalbos žodyną).
