Porcelianas ir lelijos
Baltos lelijos nuo seno siejamos su meile, atsidavimu, tyrumu. Jaukus ir tyras šios gėlės grožis lėmė, kad ji tvirtai susijusi su naujo gyvenimo ir sielos atgimimo idėja.
Lelijos pavadinimas kilęs iš Lotynų “lilium” ir graikų „leirion“.
Senais laikais lelijos augo miškuose, pievose, pelkėse ir kalnuose. Tačiau dabar jų kerinčiu grožiu galima gėrėtis ir savo sode. Tai nuostabi, nelepi gėlė, kuri savo švytėjimu papuošia visą sodą.
Visiems patinka lelijos: egiptiečiai tikėjo, kad tai šventa gėlė, romėnai kimšdavo jomis savo pagalves, o graikai net visą mitą paskyrė.
O buvo taip : Dzeusas norėjo, kad mažasis Heraklis atsigertų Heros pieno. Tačiau Hera nesutiko, akivaizdu, kodėl, - Heraklis buvo jos vyro ir kitos moters sūnus…Tačiau Dzeusas nepasidavė ir Herai miegant slapčia pridėjo mažylį prie jos krūties. Atsibudusi Hera nustūmė tėvą su sūnumi, o jos pieno lašai, nukritę ant žemės virto lelijomis…
